kliuomas

kliúomas sm. (3) menk. gvėra, apsileidėlis, gramozdas: E, tu kliuome, ir šiandie tuščiom parėjai? Vlkv. Tu, senas kliuome, sakyk, kur taip ilgai valkiojaisi, a? rš. Ką toks kliúomas gali padaryt?! Nč. Aš nesuprantu, kol' tu tokis kliuomas Vrn. E, Petrai, iš tavęs tai tikras kliúomas, nieko nedirbi, o tik tinginiauji Lzd.